Sunyksi, išnyksi, pageltęs lapeli,
Mažutis lapeli nuo beržo šakos.
Sutryps tave lietūs, nukritę ant kelio,
O vėjuose vienišas medis linguos.
Sapnuos jis kažką, prisiminęs gegužį:
Gal žaliąją samaną, uogas rausvas?
Lieknutę kaimynę - pražydusią pušį...
Sapnai jį ir vėlei per vasarą ves.
Visai nudraskytas, toks nuogas, toks pilkas,
Vis tiek išdidus, nepalaužtas rymos.
Tik mažo lapelio buvimas neilgas
Be vasaros saulės, be jos šilumos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-09-18 19:36:58
...elegiška graži melodija plaukia rudenio bangomis...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-09-18 19:11:10
Man jis nenusibodo, tik liūdesiuku pagirdo...
Anonimas
Sukurta: 2008-09-18 18:52:52
Gražus eilėraštis, jau kelintą skaitau apie rudenį ;D
Bet jaučiu apie pumpurus ir pavasarį pati rašysiu tik kokį lapkritį. Dar nespėjo ruduo man atsibost ;D
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-09-18 18:48:00
Taip. Pakvipo rudeniu ir lauke ir posmuose.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-09-18 18:47:53
Viskam savas laikas... Bus dar pavasarių žalių ir pumpurų, ir lapų :)