Sunyksi, išnyksi, pageltęs lapeli,
Mažutis lapeli nuo beržo šakos.
Sutryps tave lietūs, nukritę ant kelio,
O vėjuose vienišas medis linguos.

Sapnuos jis kažką, prisiminęs gegužį:
Gal žaliąją samaną, uogas rausvas?
Lieknutę kaimynę - pražydusią pušį...
Sapnai jį ir vėlei per vasarą ves.

Visai nudraskytas, toks nuogas, toks pilkas,
Vis tiek išdidus, nepalaužtas rymos.
Tik mažo lapelio buvimas neilgas
Be vasaros saulės, be jos šilumos.