Atrakink man lūpas, atrakinki,
Kai perkūnas žemę atrakina,
Geltonkojį žaibą pasikinkęs
Nuo šalnų daigelį gležną gina.
Nuogą pievą už pečių papurto
Ir nubusti, sužaliuoti linki.
Kai tiek burtų, tiek aplinkui burtų,
Atrakink man lūpas, atrakinki.
Kai dangus lietum leliją glosto,
Apkabink lyg vėjas, apkabinki,
Prisiglausk prie mano drėgno skruosto,
Atrakink man lūpas, atrakinki.
Kai audra geltoną lapą skriaudžia,
Tu sugauk, paslėpki jį, apginki
Ir minutę šaltą, nykią, skaudžią
Atrakink man lūpas, atrakinki.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-09-18 18:56:34
Ta vienoda frazė daug ką prikaustė ir jau nebeleido įsigilint į eiles. Galėjo /pav/ trečiame ir ketvirtame posme tos frazės pradžia keistis. Būt "ir iš naujo lūpas..." ar "man ir vėliai...". Tai pagyvintų kūrinį ir neerzintų tų, kas vengia pasikartojimų. Juk kūrinys tai šaunus.
Anonimas
Sukurta: 2008-09-17 20:04:35
Pavadinimas daug žadantis, bet pats kūrinys - ne. Atrą kart kartojimas eilutės gale kaip tarkim ''atrakinki man lūpas, atrakinki'' skamba it iš pageidavimo koncerto xD
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-09-17 18:47:24
Kai audra geltoną lapą skriaudžia,
Tu sugauk, paslėpki jį, apginki
Prašymas ir liūdesys...
Anonimas
Sukurta: 2008-09-17 17:44:32
labai girdėtas motyvas - Atrakink man lūpas, atrakinki, o dar ir tu jį kartoji daug kartų.
šiaip - saldu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-09-17 14:31:53
Ir minutę šaltą, nykią, skaudžią
Atrakink man lūpas, atrakinki.
...žodžiai perlais pabiro...