Atrakink man lūpas, atrakinki,
Kai perkūnas žemę atrakina,
Geltonkojį žaibą pasikinkęs
Nuo šalnų daigelį gležną gina.

Nuogą pievą už pečių papurto
Ir nubusti, sužaliuoti linki.
Kai tiek burtų, tiek aplinkui burtų,
Atrakink man lūpas, atrakinki.

Kai dangus lietum leliją  glosto,
Apkabink lyg vėjas, apkabinki,
Prisiglausk prie mano drėgno skruosto,
Atrakink man lūpas, atrakinki.

Kai audra geltoną lapą skriaudžia,
Tu sugauk, paslėpki jį, apginki
Ir minutę šaltą, nykią, skaudžią
Atrakink man lūpas, atrakinki.