Vakare
Nebeliks tarp mūsų nieko,
Tamsa tolygiai apkamšys visus.
Į vakaro sutemą pamerkę akis
Lauksim žvaigždžių,
Nors žvaigždės jau žais mumyse…
Ir suvoksime save –
Ramius ir paprastus
Nuogus
Stiprius ir bejėgius, –
Pasiklydusius tarp pasaulio dulkių.
Šypsosimės,
Nes tik nieko neturėdami,
Turėti galim viską…
2003 09 30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-12-05 15:37:42
Pasiklydusius tarp pasaulio dulkių"- sis man nelabai. Per daznai tos dulkes poezijoje ir tie pasiklydimai.
Daug silumos, idomios netaforos.
Sutinku su Irna. ;-)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-12-04 20:30:55
Glesumėle, labai gražiai moki reikšti mintį. Tik mažytis patarimas, kurį kažkada ir man teko įsiminti: venk štampų: visos žvaigždės, dangūs, drugeliai ir pievos, saulės, pasauliai ir t.t. turi įgauti naują, netikėtą prasmę... geriausia tų štampų vengti, kaip kokios bacilos... Aš irgi taip pradėjau :)))))
Vartotojas (-a): vila
Sukurta: 2005-12-04 14:08:23
Gražus sapnelis...