Vakare
Nebeliks tarp mūsų nieko,
Tamsa tolygiai apkamšys visus.
Į vakaro sutemą pamerkę akis
Lauksim žvaigždžių,
Nors žvaigždės jau žais mumyse…

Ir suvoksime save –
Ramius ir paprastus
Nuogus
Stiprius ir bejėgius, –
Pasiklydusius tarp pasaulio dulkių.

Šypsosimės,
Nes tik nieko neturėdami,
Turėti galim viską…

2003 09 30