Santrauka:
Šiandien Kaune, J. Tumo-Vaižganto muziejuje, bus paminėtas poeto 88-asis gimtadienis ir pristatyta knyga "Metai su Pauliumi".
Seniai nulūžo baltas kiemo beržas,
Žolėj rūdija dalgis nuo peties.
O kas dabar paošt už lango peršas?
Palėpėj uodas nebaidys kregždės.
Versmėj nieks nebepasemia mėnulio,
Neparneša jo niekam kibire.
Apnuoginta siela po dulkėm guli
Ir kaime tyli dainos vakare.
Krūtinėj meilei nebeliko vietos,
Degtinės lašas ne tulžis - medus.
Vai, mėtosi netikrosios monetos,
Ir žodis neapsakomai skaudus.
Į tolius balsas tolo ir nutolo,
Palikęs aukštus topolius rymot.
Neatsiliepia šaukiama Paola,
Belieka lyg žuvėdrai pamojuot.
Sartai vis laukia savojo poeto,
Sūpuodami nakčia tylias žvaigždes.
Kiek buvo daug mylėta ir kentėta,
Tik negailėta kažkodėl širdies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-09-05 19:53:33
Labai ačiū...
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2008-09-05 19:11:36
Net susigraudinau skaityama... Keista ir ne galo džiugu, kad P. Širvys dar neužmirštas, kad jo eilės ne tik kad skaitomos, bet ir mokamos mintinai. Dėkoju už nuostabų eilėraštį nuostabiam poetui. Į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-09-05 18:32:24
negailėta... savęs /taip , turėtų ir būti, jei už to meilė... širviškai užlinguojanti lyrika
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-09-05 17:20:28
"Seniai nulūžo baltas kiemo beržas,
Žolėj rūdija dalgis nuo peties."
"Versmėj nieks nebepasemia mėnulio,
Neparneša jo niekam kibire." - puikios eilutės. Ir visas kūrinėlis įdomus ir mielas. Kas žino, gal poetas taip pat turi galimybę jį perskaityti ir pasidžiaugti, kad žmonės jo neužmiršta ir gerbia... :)