neramiais vakarais girgždant prietemoj vėjo skeletui
nusijuoks barbiagarsis lietus į varines skardas
išsiilgęs rudens nuskubėjusio traukinio bėgiais
prie kurių toj stoty atsigėrėm užburto vandens
ramūs strykčios svirpliai – surūdijantys ilgesio vyriai
kur kaukšėjo akordais kulniukai batelių naujų
paprasčiausiai tą rytą buvai svetima ir sustirus
ir kalbėjai eilėm – jas rudens vakarais vis girdžiu
suvarpytam laukimo mažam nebylių kambarėly
nutapyti ant sienos tarp voro auksinių tinklų
nebandykim sugrįžt, nes rugsėjis, lynojantis vėlei,
negrąžins tos melodijos bliuziškos vario stogų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2008-09-05 18:55:52
Gražus liūdnumas. Ir naujadaras man patiko:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-09-05 18:36:19
...toj stoty atsigėrėm užburto vandens .../ magiška rapsodija neeilinio rudens/
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-09-04 23:42:43
...puikus rudeniškas gėris :)
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-09-04 22:18:22
Tikrai - tarsi daina.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-09-04 20:37:35
tiktų bardiškai dainai,oi-tiktų...
Anonimas
Sukurta: 2008-09-04 19:50:59
"paprasčiausiai tą rytą buvai svetima ir sustirus
ir kalbėjai eilėm – jas rudens vakarais vis girdžiu " - šios dvi eilutės kažkaip užbūrė savo trapumu