Santrauka:
Nuskendo kūdroj du balti mėnuliai...
Nuskendo kūdroj du balti mėnuliai:
Tas nuo dangaus, o kits – šešėlis jo.
Pakrūmėje pavargęs vėjas guli –
Prieit, paglostyt, tyliai nusijuokt?
Išeičiau aš į tamsą tarsi bardas
Dainas dainuoti ir skaityt eiles,
Tave pašaukčiau – nežinau, koks vardas
Ir niekas pasakyti negalės.
O man vienai per daug, per daug tų burtų,
Kada aplinkui šitiek paslapčių,
Kai tyloje visi balsai apkurto
Ir svaigsta nuo mirgėjimo žvaigždžių.
Mėnuliai kūdroje mažoj nuskendo,
O smilga užsiklojo drobule.
Ir kaip gali užmigti naktį šventą,
Kai perlai ridinėjasi žole?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-09-05 18:52:00
Vaizdingai perteiktas jausmas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-09-05 16:29:03
Išeičiau aš į tamsą tarsi bardas
Dainas dainuoti ir skaityt eiles,
Siūlausi į kompaniją... :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-09-04 13:47:39
Šaunu, tik kartas nuo karto nepamiršk ir tarmiškai parašyt.
Vartotojas (-a): Avija
Sukurta: 2008-09-04 10:35:40
Kai tyloje visi balsai apkurto
Ir svaigsta nuo mirgėjimo žvaigždžių.
O smilga užsiklojo drobule
Kai perlai ridinėjasi žole?
Gražiausios vietos. Tokios dvelkiančios ramybe ir svajonėmis, savotiška paslaptimi.