Sugrįžta tik tie, kurie myli, –
Atleidę kaltes ir klaidas.
Prakalbina širdį ir tylą,
Sušildo vėl lūpas, rankas.
O tie, kurie smerkia – palieka.
Išduoda save ir kitus.
Ir atminčiai neima nieko,
Išbarstę nuo laimės raktus.
Išmargintą vasaros skraistę
Tik rudenio lietūs nuplaus.
Išmokim kalčiausiems atleisti,
Pateisinę vardą žmogaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-09-02 16:26:09
Gražiai pasakyta.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-09-01 13:27:56
šiltai Eglutiškas :))))
Vartotojas (-a): mildam
Sukurta: 2008-09-01 13:27:05
Labiau šiltų jausmų kupinas nei pompastikos... bent jau man :]
Vartotojas (-a): Lavonas
Sukurta: 2008-09-01 13:18:26
per daug pompastikos ir vadinamosios zmogiskumo prasmes/esme pasireiskimu, kad patrauktu.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-09-01 13:10:27
Išmokim kalčiausiems atleisti,
Pateisinę vardą žmogaus.
IŠMOKIM...