O už tai, kad tikėti galiu,
Paprašysiu puodelio vandens,
Ir nors laikas nubėgo keliu,
Aš vis lauksiu geltono rudens.
Aš vis lauksiu, kol žemė nubus,
Kol išgirs mus pirmieji žiogai,
Kai į tylą suleisiu nagus
Ir išgersiu nei daug, nei mažai.
Ir sutilpsiu į tai, ko nėra,
Tik palikusi smėly pėdas,
Jas nuplaus visagalė banga
Ir manęs niekas jau nesuras.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-08-31 19:28:03
labai lyrinė nuotaika ... liūliuoja kaip ant bangos
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-08-31 13:57:25
lyriška daina, sakyčiau...