arba (aš)
užuominom išglostęs migdai į žodžių guolį
kai ilgesingam uoste kvapai rudens atolo
o gelsvas rūkas girtas prie stalo atminimo
kodėl turėjęs mirti grįžti per naktį gimęs?
arba (tu)
nekišk godžiųjų pirštų nuo vakar deformuotų –
suluošintą akordą prie durų išgirstu.
kiekvieną dieną mirštu pusiaukelėj kuprotoj –
į vieną pusę protas, į kitą pusę Tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-08-30 00:10:01
gražiai liūdnokos tiesos...