arba (aš)
užuominom išglostęs migdai į žodžių guolį
kai ilgesingam uoste kvapai rudens atolo
o gelsvas rūkas girtas prie stalo atminimo
kodėl turėjęs mirti grįžti per naktį gimęs?

arba (tu)

nekišk godžiųjų pirštų nuo vakar deformuotų –
suluošintą akordą prie durų išgirstu.
kiekvieną dieną mirštu pusiaukelėj kuprotoj –
į vieną pusę protas, į kitą pusę Tu.