Tu mano esi
Gili begalybė,
Išlindusi yla iš suplyšusio maišo.
Pražydęs raudoniu
Laukiniame rytmety
Stebi, kaip žiedai šaligatvį paišo.
Kaip katės naminės
Užpuola netyčia,
Nes užuodžia linijas
Bepročių stogų.
Tu mano esi
Stiprios kavos kvapas,
Kuris nepalieka
Net kai aš sergu.
Tu vis dar esi
Naktų aritmetika.
Gal daugini, atimi,
Dalini pamažu.
Tu mano esi
Pilietinis karas,
Kurio mūšius nuolat,
Deja, pralaimiu.