Santrauka:
Kas antras- trečias čia šveplys, nepavaldaus gramatikai liežuvio...
Kas kaip bepieštų Šilinius,
Kitaip nebus -
Prie ežero,
Prigludo būti smėly sodžius,
Ir jeigu paprašai, kad atsilieptų kas,
Atsiliepia:
- Ca as.
Va, eserį viš gaudau.
Pagaušiu - nepagaušiu,
Tuscia jo -
Kuo tau padėč galėtau,
Pašakyk, zmogau..
Varno pupa - Ašašnykai -
Lig šiol savim dar spaudžia smėlį.
Čia - pakraštėlis Lietuvos,
Į Gudo šalį įsirėmęs.
Kas antras - trečias vis šveplys,
Nepavaldaus gramatikai liežuvio -
O, kad galėtų man kas pasakyt,
Kodėl tokia dalia užgriuvo?
Išeina vyrai ŠIENO pjaut,
O pjauna - SIENĄ
Kažkas pabėdavoja,
Kad papuvo namo SIENA
O žodžiai kalba apie ŠIENĄ...
Čia nuostabu girdėt, kaip "S" pasikeičia į "Š"
o "Z" - į "Ž"
Kaip džiaugsmas,
Kaip akistata su savimi,
Gramatikai nepavaldus
Išliko sodžius būti.
Paklausk,
Iš kur esi, žmogau?
Ir išgirsti:
- As is Asasnykų ešu
Tokioš vienybėš niekur nešugauši.
Ir iš tiesų -
Jei kas
norėdavo
į ausį gauti -
Reikėdavo nedaug.
Reikėdavo nors paniūniuot:
"Asasnykų mergoš
Kap grazoš zuvytėš..."
Ir, būdavo, langai jau dūžta
Kabelių, Šklėrių ar Piesčių...
O mielas kaime!
Nors aš tau kaimynas, bet...
Bet smėlyje augintas, kaip ir tu...
Mes dar prisėsime
Prie Dievo duonos - Bakanėlio
Ir su mumis kartu
Ir senas varnas Šklėrius bus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-08-27 17:59:22
žaismingas
Anonimas
Sukurta: 2008-08-27 16:45:43
...nėr ko daug man kalbėti - PUIKUS. Paimsiu, ačiū, Pranai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-08-26 18:37:49
Tik nesakyk, Pelėda, kad šklėriškiai nepasimušdavot su Ašašnykų vyriokais...Gal gavot gerai, tai ir sugalvojot, kad jie švepli :)
O eilius - šiltas, mielas, jaukus ir dėmesingas praeičiai.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-08-26 18:34:11
ale kas bus kap sienoj špragą padarys - gudukų priguzės, ne kitaip :-)))
kažkaip gerumu ir šiluma dvelia iš šių eilių, tiesiai dūšion.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-08-26 16:00:44
Nuostabus darbas. Truputis šiltos šypsenos, truputis nostalgiško skausmelio...
Ir nepaprastai brandi, gili mintis:
"Kaip džiaugsmas,
Kaip akistata su savimi,
Gramatikai nepavaldus
Išliko sodžius būti..."
Daug jame sudėta, tikrai daug tiek spalva, tiek jausmu, tiek gyvenimška filosofija...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-08-26 13:09:12
Puikus, kūrinėlis. Ir akiratį praplčiantis, ir pralinksminantis :) P.S. Prisijungiu prie Anos palinkėjimo.