Kurčias nebyliai
regi medžius.
Trejetas jų –
ir šnabždasi
miškas. Tokių
daug tarp
kalvų, kur
vienumą vaiko
malūnų ošimas.

Garsas.
Kurčias išgirsta.
Garsas.
Ir šaukia.
Bet niekas jo
nesiklauso.

Vėl nakčiai
ištvinus supranta:
Ne cikados čia
ir ne jūra, tik
avys, pamirštos vardais
pavadinti, todėl varpelių
skambėjimais šaukiamos.

Negirdi – iš tylos
nulipdytas piemuo jų –
avys nebylės,
avys kurčios.