Ryto saulė naikina šešėlį,
Vėl išaušta betikslė diena.
Kūnas kelias, bet siela dar miega,
Pasilieka šiltam patale.
Ir ropoja būtybės bedvasės,
Susilieja į vientisą masę...
Ir kas rytą žole ta pačia
Vis žygiuoja bejausmė minia.
Grįžta kūnas ir gulasi tyliai,
Vėl sutampa su siela sava,
Bet išaušta ir vėl naujas rytas
Kūnas kelsis, o siela nebe.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-08-19 01:17:18
Kažkuo kliuvo forma, prašosi būti labiau nušlifuota. Pats kūrinukas paprastutis, bet cinkelio turi, o dar kokio.
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-08-18 15:50:17
kažkuo man į Gogolį panašu
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-08-18 15:27:52
Bet išaušta ir vėl naujas rytas
Kūnas kelsis, o siela nebe.
...labai skausmingas, erdvus ir gilus...patiko...