Prabėgs daug metų, būsime senukai,
Galva pražils, galbūt drebės ranka.
Suaugę bus ne tik vaikai - anūkai.
Sutikęs pasakysi man: "Sveika!"
Tos pačios geros akys, veidas giedras,
Tik šypsena pavargusi tava.
Jau neberausiu kaip kadais iš gėdos,
Matydama - šalia minia gyva.
Priėjusi tau pakštelsiu į skruostą,
Priglausiu kaip vaikystėje mama.
Tik nesuprasiu, kas man plaukus glosto:
Ar tavo rankos, ar šalta žiema?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-08-17 10:04:59
Tik nesuprasiu, kas man plaukus glosto:
Ar tavo rankos, ar šalta žiema?
...erdvu ir tyra...puikios eilės...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-08-16 23:22:22
...susimąsčiau... tik reikia tikėtis, kad net iš drebančių rankų sklis tikra šiluma
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-08-16 17:49:16
'...prabėgs daug metų...'? o aš manau-nedaug jau beprabėgs metų kol būsime seni.
eiliukas tikrai jausmingas, prasmingas.
Vartotojas (-a): mildam
Sukurta: 2008-08-16 16:10:38
Labai švelnus, jaukus. Ypač patiko pabaiga. :]
Anonimas
Sukurta: 2008-08-16 13:39:34
Šaunuolė tu, Svyruokle. Ypač jausmingas.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-08-16 13:02:59
Dėkoju, o nordui labai labai ačiū.
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-16 11:44:49
Patiko LABAI. Toks tarsi laiškas į ateitį.
Gal susitiksime po metų penkerių,
Rūsčiau, rimčiau žiūrėsim į gyvenimą.
Na, o dabar žmonėm tikėt linkiu
Labiau, negu žmonėm tikėti galima.
1998.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-08-16 11:44:18
Jautrus ir mielas eiliukas, sužavėjo paskutinės dvi eilutės. :)