Prabėgs daug metų, būsime senukai,
Galva pražils, galbūt drebės ranka.
Suaugę bus ne tik vaikai - anūkai.
Sutikęs pasakysi man: "Sveika!"

Tos pačios geros akys, veidas giedras,
Tik šypsena pavargusi tava.
Jau neberausiu kaip kadais iš gėdos,
Matydama - šalia minia gyva.

Priėjusi tau pakštelsiu į skruostą,
Priglausiu kaip vaikystėje mama.
Tik nesuprasiu, kas man plaukus glosto:
Ar tavo rankos, ar šalta žiema?