Santrauka:
Akmuo – anapusinio pasaulio simbolis
man šneka akmenys kada tyla lyg sniegas
net skauda gaivuma ir baltumu
lašais kalbos per kaitrų kūną bėga –
tyloj baugu klausytis akmenų
ir jei užšąla upė – jie prabyla
taip vangiai čiauškia paupės rytais
tik rūkas paslapčia užspaudžia tylą
virš akmenų, kai aš šneku su jais
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2008-08-14 01:05:54
Įsiliejantis į mintis, kurios teka. Patiko, nes minčių sprendimas įtikinamas, prasmingas.
Anonimas
Sukurta: 2008-08-13 18:37:21
amžinybės šnekos. daug byloja
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-08-13 16:54:31
Saldūs ir sunkūs Nuodai. Tiek daug vidinio judesio, kad net pajunti kažką keisto, tarsi ristųsi tie visi akmenys tau į vidų.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-08-13 15:17:58
"man šneka akmenys kada tyla lyg sniegas" - trūksta, oi, kaip trūksta tylos, kad galėtume išgirsti akmenų kalbą
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-08-13 09:31:59
poetiškai nuskambėjo