aplipo bitės altorių
našlė verkia
šienapjūtė danguje
save pati aukoja
valgydama žemę
vėju užgeria
neskamba varpas
o ji ravi ravi nebūtį
nekaltybė klausykloje
simboliais glosto girdėjimą
virsta dalgiu
ir pjauna vandenį rankomis
skambanti įkapių dykuma
kosulys gerklėje
pelėkautus surado
lyg tuščias kapas
virstantis į šulinį
dygsta žmonių sielos
pirštinėtom rankom
ir slepiasi ugnyje
uždegdamos artimą savo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-08-12 19:47:29
stiprus. Metaforos- simboliai nepaprastai įtaigiai pasibeldžia pasąmonėn. Ryškiai nekasdieniška, stebimos kasdienybės išraiška. Gamtos - žmogaus jutiminė pynė. Ištisa drama- klastos ir melo, apsimetėliškumo skraiste:
" dygsta žmonių sielos
pirštinėtom rankom
ir slepiasi ugnyje
uždegdamos artimą savo"
Anonimas
Sukurta: 2008-08-12 19:21:35
"aplipo bitės altorių" - pavydžiu baltu pavydu dėl šio jūsų išsireiškimo.
darbas - skaudus, nuotaika - pilka...įvaizdžiai - puikiai sulipo į vientisumą.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-08-12 18:08:32
...skausmingas ir gilus...puikūs vaizdinai...
Anonimas
Sukurta: 2008-08-12 13:56:54
Vaizdingos mintys. Paskutinės eilutės įsiminė.
Anonimas
Sukurta: 2008-08-12 10:44:47
/ir slepiasi ugnyje
uždegdamos artimą savo/
Ne tik , ne tik....
Vaizdingai .
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-08-12 10:38:40
Stipriai išgyvenama, sodri jausminė plotmė tampriai pinama savitai ir taikliai parinktomis metaforomis kol ypač gražiai ir įtaigingai užbaigiama mintis.