Labas vakaras, rytine mano žvaigžde,
Fosforiniam greitkelio stikle,
Kur kiekvienas skubame į aikštę
Aklo metronomo švytuokle.
Čia, po ženklu kreivakojo šaulio,
Jau sukrautos krūvos akmenų –
Ir tarp jų, išėjęs iš pasaulio,
Savo laužo suodžiais gyvenu.
Atminties nėra. Tiktai ražienų plienas
Tyloje iš Šienpjovių želmens:
Būsi tik tada, kai būsi vienas
Prie žvaigžde nukritusio akmens.
Vienas – kai nelieka vakaro nei ryto –
Ir viltis lengvėja į tave
Greitkeliu, kur žingsniai dulkėm švyti
Plėšriame likimo anklave.
Prie ugniakuro nuo veido nyksta grimas –
Ir tuščių akiduobių žyme –
Akmenų kampuoti apskritimai
Mūsų nebūties apskritime.
Labas vakaras, rytine mano žvaigžde...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-08-12 19:54:53
Akmenų kampuoti apskritimai ---- ir eilėraštis visas toks. Nepaleidžiantis.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-08-12 19:26:00
Labas vakaras, rytine mano žvaigžde... :)
Anonimas
Sukurta: 2008-08-12 19:15:16
Neblogai...
darbas - išlaikė nuo pradžių iki galo...vaizdiniai liejasi kaip iš fontano - stebi ir supranti.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-08-12 01:13:57
Puikiai perteikta nuotaika, jausmų judesys.
Anonimas
Sukurta: 2008-08-11 23:30:49
Žavu :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-08-11 23:20:38
išnykus grimui
atmintys ratu pelėm
skrituly mūsų
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2008-08-11 23:07:33
"būsi tik tada, kai būsi vienas..." kaip teisinga...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-08-11 22:40:34
Žvaigždėtai mielas eiliukas. :)