Šviesa – užgeso. Sutemos – į plaukus.
Gėla ištįso kaspinais juodais.
Seniai liūdžiu ir atsako vis laukiu...
O gal iš tikro tu negyvenai?
Ir iš tylos, ir iš žvaigždėto vėjo
Dar vieną pasaką tik sau kuriu:
Dvi žalios akys sielon pažiūrėjo...
Lig šiolei jų pamiršti – negaliu!
Šviesa užgeso... Mintys tylą gaudo
Ilgos dienos spalvotais atšvaitais.
Naktis niūniuoja ne lopšinę – raudą.
Lyg rakštys skaudžiai geliantys garsai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-08-11 11:47:34
jausmingas
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-08-10 21:48:49
sujaudino...
Anonimas
Sukurta: 2008-08-10 20:04:33
Sklandus kūrinys.
Raiškus minčių išsakymas.
:)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-08-10 19:48:07
Jautrus sielos kalbėjimas. :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-08-10 17:46:28
užgesus šviesai- jausmai įsižiebę...
Anonimas
Sukurta: 2008-08-10 17:45:36
Pakylėtai.