Vis pamąstau apie tą mažą,
Tą iš vaikystės parbėgusį.
(Rieškučiosna sužeria grąžą:
Įsigijau nūnai nuodėmklausį)
Gražesnis buvo nei dabar – guvus
Ir vis ieškojo kažko
savo.
(Išsimėtė visus: ir savus ir draugus,
bet už tai niekad nieko negavo)
Lai ošia toly medžiai palikti,
Lai šunys loja – jie, deja, ne mano.
Kūnas gali pasilikti ir tremty –
Siela ieško savo gimto namo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-08-10 22:57:57
Turinyje yra cinkelio, yra, o formai - reikia ieškoti savo braižo.
Sėkmės.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-08-10 19:23:08
Tremtis be sielos skaudi. Jausmingas eiliukas. :)
Anonimas
Sukurta: 2008-08-10 10:22:20
Apie ką čia? :) tikiuosi nepilstymas
Anonimas
Sukurta: 2008-08-09 23:59:01
Darbas - jausminis, išeiviškas.
Vietomis rimas stringa, bet nieko...nepatiko formoj - skliausteliai, bet autorius tikriausiai - tuo nori mintį ant minties uždėti.
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2008-08-09 22:22:15
gerai, kad siela vis dar ieško...tikiu, kad ras...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2008-08-09 14:24:43
siela gyvena Tavyje
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2008-08-09 10:38:37
Pirmas posmas tiesiog nuostabus, kiti mano kuklia nuomone jam šiek tiek nusileidžia ;)
Anonimas
Sukurta: 2008-08-09 06:59:59
Grąža; dEja. Pamąstymai.