artėju
it kirvarpų išvarstyta
artėju ne tolstu artėju
gal žiema alkana sniegu
purvo nė man anė Tau
sočiai nepagailėjo
pavasario savasties akyse
savus kūnus nešam abu
ir nelaukiam mirties
tik einam iš lėto į ją
meilės fakelus iškėlę
artėju per aguonos grūdą
o pati, mielas, Tavyje želmenėju
degančiu karščiu lūpose
eiles savas jaukinuos
netolstu artėju mirtie
prie tavęs į greitąjį
traukinį neperku bilieto
pėsčiomis pas tave mirtie
o šiandien mielasai
Tavimi akyse skaidrėju
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2008-08-09 14:30:44
mielieji, malonu, kad vis papėduojate po kūriniu ;-)
dėkingumo upeliai skalauja jus ;-)
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-09 02:05:18
Patiko. Bus prie mano miegiamiausių.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-08-08 20:29:24
Tobulėji,ieva...
ir jausmai Tavo -
vis tauresni...
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2008-08-08 16:35:23
Geras įdirbis - sklandu, grakštu... :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-08-08 15:03:43
patylėsiu.... labai šilta, labai artima kalba... labai artimos mintys.