Šešėliai, vien tik moterų šešėliai,
Žaidi jais lyg šachmatais lentoje.
Ateina ir nueina, grįžta vėlei...
Vienodai meiliai sutinki, deja.
Žaidi figūrom – svetimais likimais,
Dėlioji, stumdai, numuši, meti.
Šešėlis šaukia, balsas jo užkimęs,
Lyg nebylys. Ir tu jo negirdi.
Bet vienąkart sustos kaip tie kareiviai
Su priekaištais jos visos iš eilės,
Tavos lemties dalyvės, ne praeivės...
Tu krūpčiosi pernąkt, nors jos tylės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-08-08 19:13:13
dėl viso pikto nekomentuosiu. Vyras juk...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2008-08-08 13:26:59
pagrasinai? taip jam ir reikia.
dainingas kūrinys
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-08-08 12:03:37
Jau nekartoki tų klaidų
Jaunystės klystkelių vardu...
:)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-08-08 11:54:24
Tai ne apie juodas skareles...
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2008-08-08 11:31:18
Tikrai turi žavesio. Antras posmas arčiausiai manęs :)