Šešėliai, vien tik moterų šešėliai,
Žaidi jais lyg šachmatais lentoje.
Ateina ir nueina, grįžta vėlei...
Vienodai meiliai sutinki, deja.

Žaidi figūrom – svetimais likimais,
Dėlioji, stumdai, numuši, meti.
Šešėlis šaukia, balsas jo užkimęs,
Lyg nebylys. Ir tu jo negirdi.

Bet vienąkart sustos kaip tie kareiviai
Su priekaištais jos visos iš eilės,
Tavos lemties dalyvės, ne praeivės...
Tu krūpčiosi pernąkt, nors jos tylės.