Santrauka:
pamąstymai po...
Tu man sakei, kad žvaigždės krinta,
akimirką sušvitę naktiniam danguje,
tik lieka tai, kas buvo šventa
su žvaigždėmis išėjusiame žmoguje.
Taip greitai bėga metai, kartos mainos,
akimirka – dar vieno nebėra,
kas dvi sekundes – keturių netenkam,
„Žynys“ pasakė, ir baigta kalba...
Ir bėga, srūva mums paskirtas laikas
kaip smėlis laikrodžio vidumi,
o žvaigždės krinta krinta krinta,
pasiimdamos ir mus su savimi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-09-18 13:39:03
Šį vakarą, jei tik nebus apsiniaukę, eisiu stebėti žvaigždžių ;D
Gražus eilėraštis, toks trapus ir šiltas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-08-08 22:11:57
Nuskris siela ir tyruose
Užgims žvaigžde šventa...
Anonimas
Sukurta: 2008-08-08 11:39:29
Memento mori.
Pirmajame posme per daug žvaigždžių - nuotaiką galima sukurti ir nevartojant paties simbolio.
Žynio nerašyčiau kabutėse - jei jau kalbama apie pranašystes - galima pranašaujantįjį vadinti žyniu ir tiesiogiai.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-08-08 09:45:36
Dainingas kūrinys.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2008-08-08 02:57:54
Skamba kaip gera daina. Ir tai nėra blogai.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-08-08 01:05:07
Žvaigždėtos eilės ir visa tai iš Molėtų observatorijos. :)