Geriau jau būčiau rankų neturėjęs,
Akių ir lūpų, ir jokių jausmų,
Nes toks netikras tavo jausmo vėjas,
Kurio kasdien po mažą dalį netenku.
Norėjau būt vėjavaikis, lošėjas,
Tik susikaupt prie kortų negaliu.
Sudrisko burės audrai priartėjus,
O aš nemoku pasitenkint vėjeliu.
Geriau audroj pajust, jog svetimėjam,
Negu užsnūst apsvaigusiam melu.
Esu ir aš kadaise trypęs gėlę,
Dabar jaučiu – pats trypiamas esu.
Koks nori, tegul aistrą drasko vėjas –
Juk nuodą, sako, nugali nuodu.
Dar kartą apsvaigintas, patikėjęs,
Sapne aš kelią pas tave randu.
Ir plyš drabužiai, o ne jausmo burės,
Ir velsis kūnai kaip tavi plaukai,
Ir lūpos bus nuo prakaito mums sūrios.
Gerai, kad man nors sapną palikai...
1999
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-08-13 12:25:57
Esu ir aš kadaise trypęs gėlę,
Dabar jaučiu – pats trypiamas esu.
Kažkodėl netikiu, kad taip buvo... :)))
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2008-08-09 22:23:54
ir aš, kaip Cieksas- girdžiu skaitant...:)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-08-08 17:39:02
tai kas pravirgdys gitarą, smuikui pritariant?
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-08-08 09:46:52
Skaudus kalbėjimas, lyg romanso skambėjimas.
Anonimas
Sukurta: 2008-08-08 00:05:52
Jūs turėjote blogą lietuvių kalbos mokytoją, tikrai
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-08-08 00:00:00
girdžiu skaitant...
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2008-08-07 23:58:43
o kad šitaip:- po nuodų taurės
pamatyti kas dar ką turės:)