Paslapčiomis įšokę į grikius,
Paskendome savam tylėjime.
Šnarėjime žiedų,
Kamanių dūzgime
Perštėjo įdrėksta alkūnė –
Vėsiu prisilietimo gūsiu
Gydei mano sielą...
„Šventumas nematuojamas čionykščiais matais“, –
Pasakojai.
Aš klausiaus.
Prie grumsto
Saulėto prigludęs,
Paslaptis šnibždėjai akimis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-11-28 14:20:16
Mielas, nes nuoširdus ir naturalus kalbėjimas. Įsimintiniausios eilutės: "Vėsiu prisilietimo gūsiu / gydei mano sielą..." ir "Paslaptis šnibždėjai akimis":-)))
:
Sukurta: 2005-11-25 20:17:11
šventumas nematuojamas
kamanė žiedui peršasi
o grumstas gydo sielą grikiui
šypsaisi paslapčiai sutrikęs
regėjimas stebuklo vertas
kaskart kitoniškai kartojasi
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-11-25 13:14:49
mielas.
Keliose vietose baigiasi vnt.
Šiaip smagiai ir tie grikiai. ;-) Mėgstu grikių košę. Tu ko gero taip pat? ;-)
Anonimas
Sukurta: 2005-11-25 10:32:47
gyvas vaizdas- į mėgs.:)