Paslapčiomis įšokę į grikius,
Paskendome savam tylėjime.
Šnarėjime žiedų,
Kamanių dūzgime
Perštėjo įdrėksta alkūnė –
Vėsiu prisilietimo gūsiu
Gydei mano sielą...
„Šventumas nematuojamas čionykščiais matais“, –
Pasakojai.
Aš klausiaus.
Prie grumsto
Saulėto prigludęs,
Paslaptis šnibždėjai akimis...