Jau rudenia kvapu suuodžiu iš tola,
Nes plumpsi an žemes sode abaliai.
Basa nebraidau pa rugienas, atolu,
Kai žūsis nugirgsi padangių keliais.
Saulėlaidas spalvu insidėmiu ryškiu –
Linoja šermukšnia raudonais lašais,
I debesia skaru – pilkoku i blyškiu
Tiliais i vejuotais rudens vakarais.
Saulėlaidas tylu glaudžiu prie krutines –
Tegu lig svetys mana sielu lankis!
A šis dialogas nebus paskutinis –
Suteiks man paguodu, nuskaidrins mintis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-08-06 22:31:59
Argi ne gražu, kai "Linoja šermukšnia raudonais lašais"? Šaunuolė, Eglute!
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-08-06 13:31:28
Sveila. Malonu, kad prigimtini kalbu rašai ir taliau. Jegu nebūsi prieš, vienų kitų raidį patikslinsiu. Ašei vėl grįžau pą visų atostagų ir kitų darbų. Tad vėl bendrausma.