Jau rudenia kvapu suuodžiu iš tola,
Nes plumpsi an žemes sode abaliai.
Basa nebraidau pa rugienas, atolu,
Kai žūsis nugirgsi padangių keliais.

Saulėlaidas spalvu insidėmiu ryškiu –
Linoja šermukšnia raudonais lašais,
I debesia skaru – pilkoku i blyškiu
Tiliais i vejuotais rudens vakarais.

Saulėlaidas tylu glaudžiu prie krutines –
Tegu lig svetys mana sielu lankis!
A šis dialogas nebus paskutinis –
Suteiks man paguodu, nuskaidrins mintis.