Kuomet iš dangaus lijo
varlėm,
žmonės nuo medžių kabino
žvaigždes ir verkė
šakose įstrigusių norų.
Kuomet embrionai
gimdydavo moteris,
vyrai mokėjo už tai pinigus
ir džiaugėsi rytine kava ir
išskalbtomis kojinėmis.
Kuomet atsukus kraną
iš čiaupo bėga smėlis,
ir penkiamečiai vaikščiodami
Palangos pakrantėj
nuskendo.
Kuomet kepenys atsirado
vietoj širdies,
o širdį spardo dvidešimt
kiemo vaikų.
(įvartis!!!)
Kai sliekai skiečias
į špagatą ir
fontano vanduo raudonas,
iš jo iššoko
trys žuvys ir pradėjo
grot gitaromis
kaip Andy Mckee.
Kai sulaužiau paskutinį
kamertoną derinusį
mano kalbas su
racionalumu –

supratau –

paklydau.
tarp realaus
ir alaus atrasto
pasaulių.