Santrauka:
Kai jo pamesti negali...
Aš niekaip sielvarto pamesti negaliu,
Visur mane nenaudėlis sekioja.
Ką bedarau – kalbu, dainuoju ar tyliu –
Žiūrėk, ir vėl jis pakiša man koją.
Pasibaigė kantrybė. Vakar vakare
Labai labai buvau ant jo supykęs.
Ilgokai pasėdėjome alaus bare,
Ir išėjau aš jį tenai palikęs.
Grįžtu laimingas, kad be jo likau,
Kad nėr šalia, kad sielvartas pradingo.
Aš atveriu duris ir... O Dangau!
Pakyla nuo kėdės jis, pasitinka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-08-04 17:56:30
Verta susimąstyti, ar pasėdėjus alaus bare sielvarto nusikratoma ;)
Ačiū už skambų eiliuką!
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2008-08-04 15:19:48
ritminga tai tikrai, bet įvardžių gausa akį rėžia
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-08-04 10:28:09
Sielvartas greitesnis...
Gražiai ir įdomiai čia aprašytas noras atsikratyti sielvarto,va,kaip matome-jis ir alaus bare sėdi...
Anonimas
Sukurta: 2008-08-04 09:02:27
Hm... patiko, man sielvarto parašymas... Geras.