Aš niekaip sielvarto pamesti negaliu,
Visur mane nenaudėlis sekioja.
Ką bedarau – kalbu, dainuoju ar tyliu –
Žiūrėk, ir vėl jis pakiša man koją.

Pasibaigė kantrybė. Vakar vakare
Labai labai buvau ant jo supykęs.
Ilgokai pasėdėjome alaus bare,
Ir išėjau aš jį tenai palikęs.

Grįžtu laimingas, kad be jo likau,
Kad nėr šalia, kad sielvartas pradingo.
Aš atveriu duris ir... O Dangau!
Pakyla nuo kėdės jis, pasitinka.