Santrauka:
Nors dar ne ruduo, bet šį eilėraštį parašiau dabar
Pilkšvoj padangėj debesų daugėja,
Matuoja paukščiai tolimas erdves.
Ir klausosi klevų viršūnės vėjo, -
Netrukus juos į rudenį nuves.
Jau nepasuks atgal žirgai vežėčių,
Gali kiek nori kryžkelėj stovėt.
Paliks styrot prie kelio stiebas kiečio,
Nekeis krypties ir upėje srovė.
O taip norėčiau vasaroj pabūti,
Ten, kur dangus - lyg žydintys linai,
Dar vieną minutėlę, dar truputį...
Tada ir aš išeisiu... Į Tenai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2008-09-19 15:44:34
Gera pabraidžioti po skaidrų seklų upeliuką.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-08-01 22:26:23
Nostalgija vasarėlei. Svyruoklyt, dar ji nepabėgo... :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-08-01 21:34:45
taip- visi išeisim į Tenai,bet Jums dar anksti apie tai galvoti...
Eiliukas gražiai sudėliotas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-08-01 21:25:40
neišvengiamybė... skamba nostalgiškai
Anonimas
Sukurta: 2008-08-01 19:48:35
Toks gyvas, skaidrus. visai patiko.