Santrauka:
Daugiau nei prieš pusmetį mirė sesuo, gyvenusi netoli Anykščių. Jos vaikai, gyvena Kaune, apleido tėvų namą, o sesuo kaip agronomė mėgo gražią aplinką: augo gėlės, kieme fontanas, apaugęs dekoratyviniais augalais...
Pažvelgus kas buvo ir kas yra, kilo šios mintys.
Tylioj pamiškėj
vienas vienkiemis
vienišas stovi.
Pro jo aukštus vartus
tylus rytas įeina,
rami naktis išeina,
o vidurdieniai krenta
į ilgą nenupjautą žolę...
Tik gandralizdyje
ramybės gandras nebeplasnoja...
Kai namai pamiršti,
kai langai užkalti,
pamatai užmarštim samanoja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-08-01 23:55:27
Pamiršti namai kaip pamiršti žmonės... Rymo, kažko dar laukia ir nesulaukę numiršta...
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2008-08-01 22:14:54
Man lyriškas ir įsimenantis. Tyliai tekantis kaip laikas vienišoje sodyboje
Anonimas
Sukurta: 2008-08-01 10:15:47
vaizdas yra, o kažko itin patraukiančio stinga bent jau man