Norėjau pasakyt žodžius, kuriuos lyg sakiau vakar...
Kaip krištoliniam sapne buvau.
Tariau sau - tu gyveni!
Bet rodos...
Pakrantėj plaukioja laivai,
Kurie vakar išskleidė bures...
Paliko debesis danguje,
Taip pat ir mane.
Gal lijo lietus,
Spindinčiais lašais pureno žemę.
Pernelyg baltais sparnais nusileido į apačią.
Tie angelai saugojo jausmus...
Jie darė mažyčius stebuklus.
Kuteno sielą, juokino vaikus.
O mes kaip paukščiai skraidėm kažkur aukštai.
Kur kartais nuklysta sapnai.
Ten, kur spindi saulės spinduliai,
Pasiliekam kartu amžinai...
Su ateities žiedais, kvepiančiais meile.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-07-31 22:51:10
Daugiau sielos laisvės ir bus nuostabu. Jei moki jausti, išmoksi ir tai pasakyti.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-31 22:11:11
Perforsuota pūkų, dirbtinumo. Atidumo renkant raides!