kas?

Te prasideda iš naujo
Spalvų žaismas tekant saulei...

belieka melsti mirštančio rytojaus

Į mano vandenį - grublėtą akmenį...
Purslais pravirko lėlių širdys.

Ir kasryt tas pats:
Saulė, akys, verksmas.

Apkabinkit, negyvi paukščiai.
Nušluostyk prakaitą, tu,
Vienintelis man artimas, dangaus kelias.
atvėsink
plunksna

2008-07-30 20:57:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-07-31 15:28:48

nereikia ryškinti to paskutinio žodžio, jis ir taip išsiskiria, ir suteikia prasmę

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2008-07-31 09:10:01

vidinė logika. subtylūs kalbos niuansai.

Anonimas

Sukurta: 2008-07-30 22:12:25

Pabaiga išryškina visą eilėraštį.