Te prasideda iš naujo
Spalvų žaismas tekant saulei...

belieka melsti mirštančio rytojaus

Į mano vandenį - grublėtą akmenį...
Purslais pravirko lėlių širdys.

Ir kasryt tas pats:
Saulė, akys, verksmas.

Apkabinkit, negyvi paukščiai.
Nušluostyk prakaitą, tu,
Vienintelis man artimas, dangaus kelias.
atvėsink