Tai paskutinis šokis.
Pasauly, kupinam tamsos.
Tai kelios gyvasties epochos
Apytuštėje salėj vienumos.
Gyvenimo narsa, kilnumas,
Užstrigęs laikrodis ore,
Tai kelios pėdos išdidumo
Ir saulė, nublukusi dar vakar
Pasenusiame sąsiuvinio lape.
O jeigu tai daina?
Tolygiai skęstanti beribėj kasdienybėj,
Vis trikdanti keistas mintis ir šaukianti rutinos.
O gal tai laikas.
Praėjęs ir negrįžęs, pusėtinai sustingęs lietuje.
Ir vis dėl to, manau, tai gėris,
Įstrigęs skęstančiam „kitų“ dainų rate.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lavonas
Sukurta: 2008-07-24 00:15:00
kartais rimavimas isimusa dingsta, kartais megina atsirasti. regis stiliaus poziuriu nebaigtas kurinys. ber daug yra tokiu esminiu fraziu, kaip pvz: "gyvasries epochis", "gyvenimo narsa, kilnumas", kelios pedos isdidumo"... kazkaip truputi patetiskai viskas nuskamba.
siaip man pabaiga visai nieko. net ir "geris" netrukde labai.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-23 23:25:58
Ir saulė, nublukusi dar vakar --> ši eilutė sugadina ritmą.
vis dėl to --> vis dėlto
Labai vidutiniškas: kalbama paprastais vaizdais, kartojamos mintys, neskamba.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-23 21:59:06
Rimavimas.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-07-23 21:43:19
šypsausi...atlaidžiai...
:)
gerai,kad eksperimentas.