Vaikystė

Sudėjo pasakas ji į krepšelį,
Paliko margus drugelius, žiogus
Ir bėgo tekina per pievą žalią
Į ten, kur baigias mėlynas dangus.

Vijausi – negalėjau jos pavyti,
Mojavo atsisukusi „Negrįšiu! Ne!“
Papurusiais plaukais basa mergytė,
Suspaudus baltą kaspiną delne.
Svyruoklė

2008-07-23 21:01:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-07-27 18:56:38

Miela Maryte ,Jūsų žodžiai jaudina .Žavu.Genovaitė.

Vartotojas (-a): SanLi

Sukurta: 2008-07-25 02:29:45

....aaaah :> svelnus (:

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2008-07-24 22:08:21

Labai,labai gražus :)

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2008-07-24 10:43:47

Taip, viskas sena, labai gerai pažįstama, kaip ir ta nutolusi vaikystė... Bet vis tiek jaudina, nors ir paprastai būna pasakyta.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-07-24 00:34:02

nenauja, bet jau seniai pralėkus... ;-)

Vartotojas (-a): Lavonas

Sukurta: 2008-07-24 00:10:58

"Į ten, kur baigias mėlynas dangus." ta proga prisiminiau: "sky is over". gal apie minti tik. vaikyste truputi... na gerai. labai labai idealizuota. kartais krastutinumai poezijoje skamba ir skaitosi. tik siam gal naujumo pritruko.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2008-07-23 21:56:18

Taip ir įsivaizduoju...lekiančią garbanę... ;)
Ką padarysi, kad pabėgo, bet kiek daug liko šviesių prisiminimų, jaudulio...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2008-07-23 21:23:26

Oi, mieloji herbera... Man taip gera su ta karnavaline kauke...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2008-07-23 21:13:12

Gaila vaikystės...čia ji tokia graži-papurusiais plaukais, basa.Tikra kaimo mergytė,vardu Marytė

Anonimas

Sukurta: 2008-07-23 21:13:09

Geras...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-07-23 21:12:10

ir pabėgo ..... negrįštamai / o gal dar grįš/