Santrauka:
romantiška besibaigianti naktis...
Už lango, už nakties girdžiu
kaip krykščia vasara žalia.
O mano rankoj sukasi balta
mūs ramunėlė dar neišburta...
Klausaus nakties, tylios nakties.
Girdžiu, kaip šnara našlaitėlės žiedas.
O nuo tylios lakštingalų giesmės
rasos pirmoji ašara nurieda.
Nuo smilgos papėdės keliasi
ir kopia aukštyn boružė.
Ir koks beribis, tvirtas atkaklumas!
Klausaus nakties. Baigias ji - aušta jau dienužė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-07-22 19:58:04
Pasidžiaukim dar ir smilga, ir boružėle. Kiek čia beliko vasaros... O pas mane ant lango boružėlės gyvena per žiemą, aš jas maitinu.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-22 16:17:23
Jaukus, naivus, švelnus.