Už lango, už nakties girdžiu
kaip krykščia vasara žalia.
O mano rankoj sukasi balta
mūs ramunėlė dar neišburta...

  Klausaus nakties, tylios nakties.
  Girdžiu, kaip šnara našlaitėlės žiedas.
  O nuo tylios lakštingalų giesmės
  rasos pirmoji ašara nurieda.

Nuo smilgos papėdės keliasi
ir kopia aukštyn boružė.
Ir koks beribis, tvirtas atkaklumas!
Klausaus nakties. Baigias ji - aušta jau dienužė.