Kiekviena drugio sparno spalva
Netveria džiaugsmu išvydus saulę.
Bet aš bijau jos.
Medžiai rankomis svajingai mojuoja
Pajautę švelnią vėjo gaivą.
Bet aš bijau jo.
Net mažas akmenėlis atsigauna
Nuo drėgno lietaus lašo.
Bet aš bijau jo.
Pieštuko grafitas išsilaisvina
Palietęs švarų baltą lapą.
Bet man baugu nuo jo.
Žvakės liepsna jausmingai suvirpa
Įkvėpus gurkšnį deguonies.
Bet aš dūstu nuo jos.
Rytas egzistuoja tam,
Kad su aistros lašu pasitiktų aušrą.
Bet aš bijau naujos dienos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-17 01:55:37
Ne visiškai įtikinai, kad baimė reali, tačiau,jei kas- dėk ant visko.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-22 18:06:54
man čia kažko pritrūko
Anonimas
Sukurta: 2008-07-22 17:18:00
Sulaužytas tekstukas.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-22 14:35:06
Trūksta... ir kartojimai man niekados nepatiko.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-07-22 14:23:14
Svarbos kirtis dedamas ant ,,bet aš bijau jo'' ir pan. eilučių. Jos kartu ir jungiamosios, bet atmetus - lieka mažai sąsajų tarp likusio teksto. Atrodo, kad tiesiog bandyta rašyti pagal konstrukciją ,,gražūs žodžiai + jungiamoji eilutė'' + prasminga pabaiga. Man ne itin tokie darbai.