Santrauka:
Galėtų būti daina
Kai vakaras ateina labai tyliai,
Uždangsto langus trobai aklinai,
Tada prisimenu visus, ką myliu...
Prisiminimai neša su sparnais.
Prie stalo sėdu ir rašau vėl laišką,
Kad sužinotum, kuo aš gyvenu,
O ten – už lango sutemos jau vaikšto,
Ir verkia vėjas tarp pušų šakų.
O tau rašau: - Liūdnai diena praėjo,
Nuskrido tarsi gulbė dangumi, –
Net atsisveikinant jos negirdėjau,
Nes mano mintys tik su tavimi...
Labai prašau, tik nepamiršk, kas gera.
Kas vakar sielą žeidė – teišblės!
Tegu kiekvieną vakarinę žarą
Pakeis daug laimingesnis rytmetys.
Kai vakaras ateina labai tyliai,
Net nepabeldęs į trobos duris,
Visad prisimenu visus, ką myliu,
Ir vėl mane užvaldo ilgesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-07-22 20:49:30
... už lango sutemos jau vaikšto,
Ir verkia vėjas tarp pušų šakų.
Ką padarysi, tokį vaizdelį matau pro langą :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-07-22 15:19:12
Švelnus ilgesys, liūdesinga nuotaika, tiesimasis į viltį. Lyriškai, melodingai; geriausiai tiktų dainai.
O tokie labai daugkart girdėti vaizdiniai kaip "už lango sutemos jau vaikšto, verkia vėjas..." tik silpnina...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2008-07-22 08:21:21
Gražu- tačiau, linku, kad auštų rytas.
nuskaidrintas linksmų balsų ir saulės,
pasveikintas rytinio paukščio giesmininko,
ir To ..., kurio vis lauki TU ;)