Tu kaskart išsiveržęs krioklys iš naktinžiedėm kvepiančios pievos -
Toks fontaniškom formom smagus ir paklydęs nakty nejučia.
Tik be reikalo tylą prausi įnoringomis ašarom dievo
Ir kaip suokalbis šoko tyloj išnyksti pražydėjęs staiga.
Nesuspėja tave apkabinti dangus ir ištįsę šėšeliai ,
Nusiprausti lašelių gaiva iš krantų išsinėrus migla.
Tu tik trumpas buvimas akimirkoj, žavėsio gėlės
Ar laukimas įsmigęs giliai kuždesiais į mane.
Tu - ne tu, o tik pelkėje meilės rūke išsimurkdęs,
Ištirpstąs svaiguly apsnigtų klevų lapais takuos
Toks ūmus įdrėskimas, toks miegančio šokio absurdas,
Toks žinojimas, kad be tavęs aš nebūčiau kitoks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apideme
Sukurta: 2008-07-19 08:57:31
"Gaiviai" taip. Visuma dvelkia vėju. Patiko. :)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-07-18 21:58:17
\\\\\o jie turi teisintis:DDD?
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-07-18 21:36:03
tarpai nepasiteisina
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-07-18 20:54:24
pasinerti fontano čiurkšlen su migla ir gaiva
Tu tik trumpas buvimas akimirkoj,rausvo žavėsio gėlės
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-07-18 20:47:34
vis ištirpstantis sningant klevais rudeniniuos takuos
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-07-18 18:03:12
tu - ne tu, o tik pelkėje meilės rūke išsimurkdęs