Senas uodas buvo greitas -
Vijos uodą žvirblis raitas,
Pasikinkęs šimtakojį:
- Ei! Greičiau! Kodėl ropoji?

- Bėk, žirgeli, bėki narsiai, -
Žvirblis ragina jį drąsiai.
- Šitą uodą tuoj pagausiu,
O tada skaniai pietausiu.

Vargšas uodas kai išgirdo -
Kojas jam visai pakirto.
Šlept! Į vandenį įgriuvo,
Visas šlapias, vanduo sruvo.

Skristi neina, kojas skauda,
Senas uodas garsiai rauda:
- Ką man reiks dabar daryti?
Žvirblis gali greit suryti.

Aš gyvent ilgai dar noriu,
Ne dabar papult į rojų.
Kur vietelę slaptą rasti?
Argi gali kas suprasti?

Zyzia musė: " Ei, kaimyne,
Ar paklydai tam žolyne?
Lįsk į krūmus mano narsiai ," -
Šaukia musė uodui garsiai.

Į karklyną uodas virto,
Vos muselės nenukirto.
Džiaugias, meiliai prisiglaudęs, -
Žvirblis juk nustojo gaudęs.

- Ačiū tau, miela musyte, -
Šnabžda uodas į ausytę.
- Man išgelbėjai gyvybę,
Dovanojai amžinybę.

- Tad sutik tekėti noriai, -
Klaupias uodas labai oriai,
- Aš tave nuo žvirblių ginsiu,
Tau takus plačiausius minsiu.

- Taikyčiau mielai į porą,
Bet turiu jau vyrą dorą,
Ir vaikučių visą eilę. -
Uodas varvina dar seilę.

Zyzia musinas karklyne:
- Ei, mieloji, kas mus skiria? -
Spruko uodas greit į šalį.
Kas apgins vargšą bedalį?

Senas uodas buvo greitas,
Vijos uodą žvirblis raitas.
Capt! Sparnuotas ką darys?
Niekas uodo nematys...



P. S. Kodėl neskrido uodas?
Buvo senas ir ligotas.
Na, o žvirblis?
Skaudėjo sparną, net aptemo protas.