Paikas uodas
Senas uodas buvo greitas -
Vijos uodą žvirblis raitas,
Pasikinkęs šimtakojį:
- Ei! Greičiau! Kodėl ropoji?
- Bėk, žirgeli, bėki narsiai, -
Žvirblis ragina jį drąsiai.
- Šitą uodą tuoj pagausiu,
O tada skaniai pietausiu.
Vargšas uodas kai išgirdo -
Kojas jam visai pakirto.
Šlept! Į vandenį įgriuvo,
Visas šlapias, vanduo sruvo.
Skristi neina, kojas skauda,
Senas uodas garsiai rauda:
- Ką man reiks dabar daryti?
Žvirblis gali greit suryti.
Aš gyvent ilgai dar noriu,
Ne dabar papult į rojų.
Kur vietelę slaptą rasti?
Argi gali kas suprasti?
Zyzia musė: " Ei, kaimyne,
Ar paklydai tam žolyne?
Lįsk į krūmus mano narsiai ," -
Šaukia musė uodui garsiai.
Į karklyną uodas virto,
Vos muselės nenukirto.
Džiaugias, meiliai prisiglaudęs, -
Žvirblis juk nustojo gaudęs.
- Ačiū tau, miela musyte, -
Šnabžda uodas į ausytę.
- Man išgelbėjai gyvybę,
Dovanojai amžinybę.
- Tad sutik tekėti noriai, -
Klaupias uodas labai oriai,
- Aš tave nuo žvirblių ginsiu,
Tau takus plačiausius minsiu.
- Taikyčiau mielai į porą,
Bet turiu jau vyrą dorą,
Ir vaikučių visą eilę. -
Uodas varvina dar seilę.
Zyzia musinas karklyne:
- Ei, mieloji, kas mus skiria? -
Spruko uodas greit į šalį.
Kas apgins vargšą bedalį?
Senas uodas buvo greitas,
Vijos uodą žvirblis raitas.
Capt! Sparnuotas ką darys?
Niekas uodo nematys...
P. S. Kodėl neskrido uodas?
Buvo senas ir ligotas.
Na, o žvirblis?
Skaudėjo sparną, net aptemo protas.